Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės netolygumai bei juos lemiančios mirties priežastys

Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (VGT) netolygumų pokyčius 1990–2006 m. ir nustatyti juos lemiančias mirties priežastis.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimui naudoti duomenys apie mirusiuosius ir gyventojus, gauti iš Lietuvos statistikos departamento. Įvertinti vyrų ir moterų VGT netolygumai. Pagal išgyvenamumo lenteles apskaičiuotas vyrų ir moterų prarastų dėl svarbiausių mirties priežasčių VGT metų skaičius. Pagrindinių mirties priežasčių įtaka vyrų ir moterų VGT pokyčiams bei skirtumams nustatyta komponentinės analizės metodu. VGT pokyčių kritiniai laikotarpiai vertinti jungiamųjų taškų regresinės analizės metodu.
Rezultatai. Vyrų ir moterų VGT pokyčiams 1990–2006 m. būdingi du lūžio taškai, VGT kreivę suskirsčius į tris laikotarpius: mažėjančios, didėjančios ir vėl mažėjančios VGT. Vyrų VGT pokyčiai visais laikotarpiais buvo intensyvesni nei moterų. Bendras vyrų VGT pokytis 1990–2006 m. buvo statistiškai nereikšmingas, o moterų VGT didėjo vidutiniškai 0,2 proc. per metus. Ir vyrai, ir moterys daugiausia VGT metų prarado dėl mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, kurių reikšmė buvo didesnė moterims. Darbingo amžiaus (15–65 metų) vyrų ir moterų VGT labiausiai trumpino nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos. Nors vyrų ir moterų VGT skirtumas nuo 1994 m. iki 2006 m. sumažėjo nuo 12,3 iki 11,8 metų, jis yra vienas didžiausių Europoje. Nuo 1991 m. svarbiausia mirties priežastimi, lemiančia vyrų ir moterų VGT skirtumus, tapo nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos, kurių reikšmė vyrų ir moterų VGT skirtumams pastaraisiais metais sumažėjo. 2006 m., palyginus su 1994 m., padidėjo širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų įtaka vyrų ir moterų VGT skirtumui.
Išvados. Demografi nių ir socialinių gyventojų grupių sveikatos netolygumų mažinimas turi tapti valstybės socialinės ir sveikatos politikos prioritetu. Sveikatos, socialinių bei kitų valstybinių arba regioninių programų įgyvendinimo vertinimo kriterijuose turėtų atsispindėti vyrų ir moterų lygių sveikatos galimybių užtikrinimo aspektai.