Next Article in Journal
Environmental factors and breast cancer
Previous Article in Journal
Persirgusiųjų galvos smegenų insultu gyvenimo kokybės priklausomybė nuo socialinių ir demografinių veiksnių
 
 
Medicina is published by MDPI from Volume 54 Issue 1 (2018). Previous articles were published by another publisher in Open Access under a CC-BY (or CC-BY-NC-ND) licence, and they are hosted by MDPI on mdpi.com as a courtesy and upon agreement with Lithuanian Medical Association, Lithuanian University of Health Sciences, and Vilnius University.
Font Type:
Arial Georgia Verdana
Font Size:
Aa Aa Aa
Line Spacing:
Column Width:
Background:
Article

Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų socialinės paramos savitumai ir sąsajos su depresiškumu

1
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Profilaktinės medicinos katedra
2
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Biomedicininių tyrimų institutas
*
Author to whom correspondence should be addressed.
Submission received: 15 October 2009 / Accepted: 8 December 2010 / Published: 13 December 2010

Abstract

Įvadas. Daugėja mokslo duomenų, patvirtinančių, kad tarp asmens socialinės aplinkos, fizinės bei psichologinės savijautos egzistuoja glaudus ryšys. Tyrimai rodo, kad socialinė izoliacija neigiamai veikia tiek fizinę, tiek psichologinę asmens būklę. Yra duomenų, kad socialinių ryšių ir integracijos stoka turi įtakos depresijos pasireiškimui. Tyrimo tikslas – įvertinti suaugusių Lietuvos rajonų gyventojų socialinės paramos savitumus bei sąsajas su depresiškumu.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas 2006–2007 m. vykdant tarptautinę Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programą (CINDI). Tyrime dalyvavo 1754 asmenys, atsitiktinės sluoksniuotosios atrankos būdu atrinkti penkiuose Lietuvos rajonuose. Duomenys surinkti atliekant anketinę tiriamųjų apklausą. Rezultatai. Tyrimas parodė, kad trečdalis (34,7 proc.) Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų savo aplinkoje turi mažai, o 4,5 proc. iš viso neturi asmenų, į kuriuos galėtų kreiptis paramos, kai jiems būna sunku. Socialinės paramos stoka dažniau skundėsi moterys. Prastesni socialinės paramos rodikliai (mažas socialinis tinklas, suvokiamos socialinės paramos neturėjimas, blogas sutarimas bei mažas bendravimo intensyvumas su artimais draugais, blogas sutarimas su sutuoktiniu bei šeimos nariais) didino depresiškumo galimybę. Tiek vyrų, tiek moterų depresiškumo galimybę labiausiai didino blogas sutarimas su draugais ir sutuoktiniu, vyresnis amžius bei žemesnis išsilavinimas. Vyrų depresiškumas susijęs ir su šeimine padėtimi: išsituokusių vyrų depresiškumo galimybė buvo didesnė nei vedusių.
Išvados.
Trečdalis suaugusių Lietuvos rajonų gyventojų savo aplinkoje stokoja socialinės paramos. Nustatytos socialinės paramos ir depresiškumo sąsajos rodo, kad asmenų socialinių įgūdžių ugdymas yra svarbus psichikos sveikatos stiprinimo resursas.
Keywords: socialinė parama, socialinis tinklas, depresiškumas socialinė parama, socialinis tinklas, depresiškumas

Share and Cite

MDPI and ACS Style

Šidlauskaitė-Stripeikienė, I.; Žemaitienė, N.; Klumbienė, J. Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų socialinės paramos savitumai ir sąsajos su depresiškumu. Medicina 2010, 46, 859. https://0-doi-org.brum.beds.ac.uk/10.3390/medicina46120120

AMA Style

Šidlauskaitė-Stripeikienė I, Žemaitienė N, Klumbienė J. Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų socialinės paramos savitumai ir sąsajos su depresiškumu. Medicina. 2010; 46(12):859. https://0-doi-org.brum.beds.ac.uk/10.3390/medicina46120120

Chicago/Turabian Style

Šidlauskaitė-Stripeikienė, Ieva, Nida Žemaitienė, and Jūratė Klumbienė. 2010. "Lietuvos rajonų suaugusių gyventojų socialinės paramos savitumai ir sąsajos su depresiškumu" Medicina 46, no. 12: 859. https://0-doi-org.brum.beds.ac.uk/10.3390/medicina46120120

Article Metrics

Back to TopTop